- vienuoliškas
- vienuõliškas, -a adj. (1) NdŽ; LEXXXIV19
1. LL89, ŠT106, NdŽ, KŽ vienuoliui būdingas: [Popiežiaus pasiuntinys] po vienuoliškomis drapanomis ant kaklo turėjo pasikabinęs kapšą su raštu Mindaugui rš. Pamąstyti apie vienuoliškąjį pašaukimą rš. Po vienuoliškų įžadų nuvyko į Paryžių LEVIII324.
vienuõliškai adv. KŽ: Vienuõliškai apkirpta galva NdŽ.2. toks kaip vienuolio, atsiskyrėliškas: Vienuõliškas gyvenimas DŽ. | prk.: Iš jos mažo kambarėlio matyti kopos, Naglio kalno vienuoliškos pušys L.Dovyd.vienuõliškai adv. DŽ, NdŽ: Būga buvo nusprendęs visas tam žodynui susikaupti ir net vienuoliškai gyventi rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.